žemuotas

žemúotas, -a adj. (1) KŽ, DrskŽ žr. žemiuotas 1: Ale žemúoti, žemėn dygsta [grybai] Kpč. Žemuotos kurpės LKKXIII32(Šl). Įsimoviau į tas kurpes žemúotas LKT156(Grz). Bulbos sunkios, žemúotos Pnd. žemúotai adv. KŽ.